Tinkamai pasirinktas vandens siurblys gali gerokai palengvinti kasdienius darbus sode, darže, sodyboje. Tai prietaisas, naudojamas vejai ir augalams laistyti, vandeniui iš šulinio, tvenkinio ar rezervuaro pumpuoti, namo vandens tiekimo sistemai palaikyti, baseinui ištuštinti ar užlietai patalpai nusausinti. Vis dėlto skirtingoms užduotims reikalingi nevienodų techninių parametrų įrenginiai, todėl vien tik siurblio kainos, variklio galios ar gamintojo įvertinti nepakanka.
Pirmiausia nuspręskite, kam bus naudojamas siurblys
„Artojos“ specialistų teigimu, prieš lyginant konkrečius vandens siurblius svarbiausia aiškiai apsibrėžti jų paskirtį. Tas pats modelis gali tikti nedideliam daržui laistyti, tačiau būti nepakankamai našus automatinei laistymo sistemai ar vandeniui į gyvenamąjį namą tiekti. Nuo numatytų darbų priklauso reikalingas debitas, slėgis ir tinkamiausias siurblio tipas.
Prieš renkantis konkretų modelį verta įvertinti, iš kur bus imamas vanduo, kokiu atstumu jis turės būti tiekiamas, kiek vandens reikės per tam tikrą laiką ir ar vienu metu veiks keli vandens taškai. Taip pat svarbu atsižvelgti į vandens šaltinio gylį, jo švarumą, naudojamų žarnų ar vamzdžių ilgį bei elektros energijos prieinamumą. Dažniausiai vandens siurbliai naudojami:
- vejai, daržui, šiltnamiui ar gėlynams laistyti;
- vandeniui iš šulinio, tvenkinio ar lietaus vandens talpos pumpuoti;
- vienam arba keliems laistymo purkštuvams aptarnauti;
- vandens tiekimui į individualų namą, sodybą ar vasarnamį;
- vandeniui iš gręžinio tiekti;
- baseinams, rezervuarams ir kitoms talpoms pripildyti arba ištuštinti;
- rūsiams, duobėms ar užlietoms teritorijoms sausinti;
- didesniam vandens kiekiui vietose, kuriose nėra elektros energijos.
Kas yra vandens siurblio debitas?
Debitas, arba siurblio našumas, nurodo, kokį vandens kiekį įrenginys gali perpumpuoti per tam tikrą laiką. Šis rodiklis paprastai pateikiamas litrais per minutę, litrais per valandą arba kubiniais metrais per valandą. Vertinant debitą svarbu atsižvelgti ir į realias naudojimo sąlygas, nes vandens pakėlimo aukštis bei žarnų ilgis gali sumažinti faktinį našumą. Pagrindiniai perskaičiavimai:
- 1 m³ vandens yra 1 000 litrų;
- 1 m³/h yra maždaug 16,7 l/min;
- 3 m³/h yra apie 50 l/min;
- 6 m³/h yra apie 100 l/min;
- 12 m³/h yra apie 200 l/min.
Debitas ypač svarbus tada, kai vienu metu naudojami keli vandens taškai. Pavyzdžiui, jeigu vienu metu veikia du laistymo purkštuvai, kiekvienam iš jų reikalingas tam tikras vandens kiekis. Siurblys turi užtikrinti bendrą jų poreikį ir turėti nedidelį našumo rezervą. Orientaciniai vandens poreikiai gali atrodyti taip:
| Naudojimo paskirtis | Orientacinis reikalingas debitas |
|---|---|
| Laistymas viena žarna | 20–40 l/min |
| Vienas nedidelis purkštuvas | 15–30 l/min |
| Keli purkštuvai | 40–80 l/min |
| Didesnė laistymo sistema | 80–150 l/min arba daugiau |
| Nedidelis namas ar sodyba | Apie 40–60 l/min |
| Namas su keliais vienu metu naudojamais taškais | Apie 60–100 l/min |
Svarbu suprasti, kad gamintojo nurodomas maksimalus debitas paprastai pasiekiamas tik esant labai mažam pasipriešinimui ir nedideliam vandens pakėlimo aukščiui. Didėjant aukščiui, vamzdyno ilgiui ir sistemos pasipriešinimui, realus našumas mažėja. Dėl šios priežasties siurblio nereikėtų rinktis taip, kad jo maksimalus deklaruojamas debitas tiksliai sutaptų su apskaičiuotu poreikiu.
Ką reiškia vandens siurblio slėgis?
Slėgis parodo, kokia jėga vanduo tiekiamas į žarną, vamzdyną, čiaupą ar laistymo įrangą. Jis dažniausiai nurodomas barais, tačiau siurblių techninėse specifikacijose taip pat pateikiamas maksimalus vandens pakėlimo aukštis metrais. Apytiksliai 10 metrų vandens stulpo atitinka maždaug 1 barą slėgio, todėl:
- 20 m – maždaug 2 barai;
- 30 m – maždaug 3 barai;
- 40 m – maždaug 4 barai;
- 50 m – maždaug 5 barai.
Vis dėlto maksimalus pakėlimo aukštis nėra tas pats, kas realus darbinis slėgis. Jeigu siurblio specifikacijoje nurodytas maksimalus 40 metrų pakėlimo aukštis, tai nereiškia, kad įrenginys visada tieks 4 barų slėgį ir didžiausią galimą vandens kiekį. Artėjant prie maksimalaus pakėlimo aukščio, siurblio debitas paprastai labai sumažėja. Renkantis siurblį reikia įvertinti:
- vertikalų aukščio skirtumą;
- vandens šaltinio gylį;
- vamzdžio arba žarnos ilgį;
- vamzdyno skersmenį;
- posūkius, jungtis ir vožtuvus;
- reikiamą slėgį galutiniame vandens taške.
Debitas ir slėgis turi būti vertinami kartu
Viena dažniausių klaidų – siurblį rinktis tik pagal maksimalų debitą arba maksimalų slėgį. Iš tikrųjų šie parametrai yra glaudžiai susiję: kuo didesnį pasipriešinimą siurbliui tenka įveikti, tuo mažesnį vandens kiekį jis gali pateikti. Kiekvienas siurblys turi našumo kreivę, kuri parodo, kokį debitą įrenginys užtikrina esant skirtingam vandens pakėlimo aukščiui, todėl būtent ji leidžia tiksliau įvertinti, ar pasirinktas modelis tiks konkrečiai sistemai.
Pavyzdžiui, jeigu laistymo sistemai reikia 50 l/min debito ir maždaug 3 barų slėgio, modelis, kurio maksimalus debitas siekia 100 l/min, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti pakankamas. Tačiau jeigu toks našumas pasiekiamas tik esant beveik nuliniam pakėlimo aukščiui, o ties 30 metrų riba debitas sumažėja iki 30 l/min, siurblys reikiamo poreikio nepatenkins. Todėl pasirinkimas turėtų būti grindžiamas ne vien maksimaliais rodikliais, o realiu siurblio darbo tašku – reikalingo debito ir bendro sistemos slėgio santykiu.
Kaip apskaičiuoti reikalingą siurblio našumą?
Norint pasirinkti tinkamą siurblį, svarbu įvertinti ne tik bendrą vandens poreikį, bet ir tai, kokiomis sąlygomis įrenginys veiks. Reikalingą našumą lemia vienu metu naudojamų vandens taškų skaičius, vandens pakėlimo aukštis, vamzdyno ilgis, jo skersmuo ir galutiniame taške reikalingas slėgis. Paprastam buitiniam ar sodo naudojimui galima vadovautis nuoseklia skaičiavimo eiga.
Suskaičiuokite vienu metu veikiančius vandens taškus
Pirmiausia reikia sudėti visų vienu metu naudojamų vandens taškų debitą. Pavyzdžiui, jeigu veiks du purkštuvai, kurių kiekvienam reikia po 20 l/min, o kartu bus naudojama ir laistymo žarna, sunaudojanti apie 15 l/min, bendras reikalingas debitas apskaičiuojamas taip:
2 × 20 + 15 = 55 l/min
Prie gauto rezultato rekomenduojama pridėti maždaug 10–20 proc. rezervą, todėl tokiu atveju vertėtų rinktis siurblį, kuris realiomis darbo sąlygomis užtikrintų apie 60–65 l/min.
Apskaičiuokite vertikalų aukštį
Toliau reikia įvertinti aukščio skirtumą nuo dinaminio vandens lygio iki aukščiausio vandens naudojimo taško. Svarbus ne bendras šulinio ar gręžinio gylis, o faktinis vandens paviršius siurbimo metu. Jeigu vandens lygis yra 5 metrai žemiau siurblio, o aukščiausias purkštuvas įrengtas dar 3 metrais aukščiau, bendras statinis aukštis apskaičiuojamas taip:
5 + 3 = 8 m
Įvertinkite vamzdyno nuostolius
Vandeniui tekant vamzdžiais ar žarnomis susidaro trintis, dėl kurios mažėja slėgis ir faktinis siurblio našumas. Nuostoliai būna didesni, kai vamzdynas yra ilgas, naudojama siaura žarna, sistemoje daug alkūnių ar jungčių, vandens srautas didelis arba žarna yra susisukusi. Tikslūs nuostoliai apskaičiuojami pagal vamzdyno ilgį, skersmenį ir debitą, tačiau paprastoje buitinėje sistemoje galima numatyti papildomą rezervą:
Bendras aukštis + numatomi vamzdyno nuostoliai
Pridėkite galutiniam įrenginiui reikalingą slėgį
Galiausiai reikia įvertinti slėgį, kurio reikia purkštuvui, čiaupui ar kitam prijungtam įrenginiui. Pavyzdžiui, jeigu purkštuvui reikia 3 barų slėgio, tai atitinka maždaug 30 metrų vandens stulpą. Prie šio dydžio reikia pridėti 8 metrų vertikalų aukštį ir 7 metrus numatomų vamzdyno nuostolių:
30 + 8 + 7 = 45 m
Tokiai sistemai reikėtų siurblio, kuris, esant maždaug 45 metrų bendram pakėlimo aukščiui, vis dar užtikrintų reikiamą debitą.
Siurbimo gylis ir vandens pakėlimo aukštis – ne tas pats
Renkantis paviršinį siurblį svarbu atskirti siurbimo gylį nuo vandens pakėlimo aukščio, nes šie du rodikliai apibūdina skirtingas siurblio darbo sąlygas. Neteisingai juos įvertinus galima pasirinkti modelį, kuris nepasieks vandens šaltinio arba nesukurs sistemai reikalingo slėgio. Todėl prieš perkant būtina tiksliai įvertinti tiek vandens lygį, tiek bendrą sistemos pasipriešinimą.
Siurbimo gylis. Tai vertikalus atstumas nuo siurblio iki vandens paviršiaus. Paviršiniai siurbliai dažniausiai naudojami, kai šis atstumas neviršija maždaug 7–8 metrų. Praktinė riba gali būti mažesnė, jeigu siurbimo žarna yra ilga, nesandari, per siaura arba turi daug jungčių.
Vandens pakėlimo aukštis. Šis rodiklis apima visą sistemos pasipriešinimą: vertikalų aukštį, reikalingą darbinį slėgį ir vamzdyno nuostolius. Todėl specifikacijoje nurodyti, pavyzdžiui, 40 metrų nereiškia, kad paviršinis siurblys galės įsiurbti vandenį iš 40 metrų gylio.
Kada rinktis panardinamą siurblį? Jeigu vandens lygis yra giliau, nei leidžia paviršinio siurblio galimybės, paprastai pasirenkamas panardinamas arba giluminis siurblys. Jis dirba pačiame vandenyje ir stumia jį į viršų, todėl gali būti naudojamas gilesniuose šuliniuose ar gręžiniuose.
Kokį vandens siurblį rinktis sodui?
Sodo laistymui dažniausiai pasirenkamas paviršinis elektrinis arba benzininis vandens siurblys. Tinkamas variantas priklauso nuo vandens šaltinio, laistomo ploto, naudojamų purkštuvų, reikiamo debito ir elektros energijos prieinamumo. Nedideliam daržui, šiltnamiui ar gėlynui dažnai pakanka kompaktiško elektrinio siurblio, ypač kai vanduo imamas iš šulinio, lietaus vandens talpos ar netoliese esančio rezervuaro.
Didesniam plotui arba vietoms, kuriose nėra elektros, praktiškesnis gali būti benzininis modelis, tinkamas didesniam vandens kiekiui perkelti, laukams laistyti ar tvenkiniams ištuštinti. Renkantis siurblį svarbu vertinti ne tik debitą, bet ir slėgį, nes net didelį vandens kiekį pumpuojantis įrenginys nebūtinai tinkamai veiks su purkštuvų sistema. Daugiau tinkamų variantų galima rasti vandens siurblių kategorijoje.
Elektrinis ar benzininis vandens siurblys?
Elektriniai vandens siurbliai tinka ten, kur yra patikimas elektros energijos šaltinis. Jie paprastai veikia tyliau, nereikalauja degalų, išmeta mažiau teršalų naudojimo vietoje ir yra patogūs reguliariam sodo ar buities darbui. Elektrinis siurblys dažniausiai pasirenkamas:
- laistymui iš šulinio ar talpos;
- vandens tiekimui į sodybą;
- automatinei laistymo sistemai;
- švariam vandeniui perpumpuoti;
- dažnam naudojimui vienoje vietoje.
Benzininiai siurbliai, dar vadinami motopompomis, yra autonomiški. Jie gali būti naudojami ten, kur nėra elektros tinklo arba kur reikia mobilios ir našios įrangos. Pavyzdžiui, benzininė motopompa gali būti aktuali laistant atokesnius laukus, pumpuojant vandenį iš tvenkinio ar atliekant sezoninius darbus skirtingose vietose.
Kokio siurblio reikia vandeniui iš šulinio?
Jeigu vandens paviršius šulinyje yra ne giliau kaip maždaug 7–8 metrai nuo siurblio, gali tikti paviršinis siurblys arba hidroforo sistema. Labai svarbu matuoti ne vien atstumą iki šulinio dugno, o iki vandens paviršiaus. Taip pat reikėtų įvertinti dinaminį vandens lygį. Tai vandens lygis, susidarantis siurbliui veikiant. Jeigu šulinys atsipildo lėtai, intensyviai pumpuojant vandens paviršius gali nusileisti žemiau pradinio lygio. Tokiu atveju siurblys gali pradėti traukti orą arba dirbti be vandens.
Kai vandens lygis per gilus paviršiniam siurbliui, tinkamesnis panardinamas šulinio siurblys. Jis montuojamas vandenyje, todėl jam nereikia įsiurbti vandens iš didelio gylio. Vis dėlto būtina parinkti tinkamą montavimo aukštį, kad siurblys nebūtų padėtas tiesiai ant dumblino dugno.
Kokio siurblio reikia gręžiniui?
Gręžiniams paprastai naudojami specialūs giluminiai siurbliai, kurie montuojami pačiame gręžinyje ir stumia vandenį į viršų. Renkantis tokį įrenginį svarbu vertinti ne vien siurblio galią ar maksimalų našumą, bet ir visos vandens tiekimo sistemos parametrus, nes netinkamai parinktas modelis gali būti per silpnas arba, priešingai, pernelyg našus konkrečiam gręžiniui. Renkantis giluminį siurblį būtina įvertinti:
- gręžinio gylį;
- statinį vandens lygį;
- dinaminį vandens lygį;
- gręžinio vidinį skersmenį;
- leistiną gręžinio debitą;
- atstumą iki namo;
- aukščiausio vartojimo taško padėtį;
- planuojamą vandens poreikį.
Kada verta rinktis hidroforą?
Hidroforas – tai vandens tiekimo sistema, kurią paprastai sudaro siurblys, slėgio indas, slėgio relė, manometras ir reikalingos jungtys. Ji automatiškai įjungia siurblį slėgiui nukritus ir išjungia jį pasiekus nustatytą ribą, todėl tinka individualiam namui, sodybai, vasarnamiui, šiltnamiui, laistymui iš šulinio ar sezoniniam buitiniam vandentiekiui.
Slėgio inde sukauptas vanduo leidžia trumpą laiką naudoti nedidelį jo kiekį neįjungiant siurblio kiekvieną kartą, todėl sumažėja paleidimų skaičius ir įranga mažiau dėvisi. Vis dėlto svarbu tinkamai parinkti slėgio indo talpą ir sureguliuoti oro slėgį, kad sistema veiktų stabiliai, o vandens slėgis būtų pakankamas dušui, maišytuvams, skalbyklei ir kitiems prietaisams.
Koks siurblys tinka lietaus vandens talpai?
Lietaus vandens naudojimas sodo laistymui leidžia racionaliau naudoti vandens išteklius. Jeigu vanduo kaupiamas antžeminėje arba požeminėje talpoje, galima naudoti paviršinį arba panardinamą siurblį. Nedidelei talpai ir laistymui viena žarna dažnai pakanka paprasto nedidelio siurblio. Automatinei laistymo sistemai reikės didesnio slėgio ir tinkamai parinktos automatikos. Kad į siurblį nepatektų lapų, smėlio ir kitų nešvarumų, verta naudoti filtrą. Taip pat svarbi apsauga nuo sausosios eigos, nes ištuštėjus talpai be vandens veikiantis siurblys gali perkaisti arba sugesti.
Švariam ar užterštam vandeniui?
Ne visi siurbliai gali pumpuoti vienodos kokybės vandenį. Švariam vandeniui skirtas siurblys paprastai pritaikytas vandeniui be stambių mechaninių dalelių. Smėlis, dumblas, žvyras ar kitos priemaišos gali pažeisti sparnuotę, sandariklius ir kitus komponentus. Jeigu pumpuojamas vanduo iš tvenkinio, užlietos duobės ar nešvarios talpos, reikia tikrinti:
- kokio didžiausio dydžio daleles siurblys praleidžia;
- ar modelis skirtas švariam, drenažiniam ar nešvariam vandeniui;
- ar siurblys atsparus abrazyvinėms dalelėms;
- ar reikalingas įsiurbimo filtras;
- koks minimalus likutinio vandens lygis.
Žarnos ir vamzdžių skersmuo turi didelę reikšmę
Net ir tinkamai parinktas siurblys gali veikti prasčiau, jeigu naudojama per siaura, per ilga arba nesandari žarna. Mažas žarnos skersmuo didina vandens tekėjimo greitį ir slėgio nuostolius, todėl galutiniame taške gali sumažėti tiek debitas, tiek slėgis. Renkantis vandens siurblių priedus, svarbu, kad žarnų ir jungčių skersmenys atitiktų siurblio įleidimo bei išleidimo angas. Nereikalingas vamzdžio susiaurinimas gali riboti visos sistemos našumą.
Siurbimo pusėje rekomenduojama naudoti standžią, vakuumui atsparią žarną. Paprasta minkšta laistymo žarna siurbimo metu gali susispausti. Siurbimo linija taip pat turi būti visiškai sandari, nes net per nedidelį nesandarumą patekęs oras gali sutrikdyti siurblio darbą.
Išleidimo pusėje galima naudoti slėgiui pritaikytą žarną arba vamzdį. Pavyzdžiui, didesniam vandens kiekiui perkelti gali būti naudojama 2 colių vandens žarna, tačiau konkretus skersmuo turi būti derinamas su siurblio jungtimis ir reikalingu debitu.
Kodėl svarbi apsauga nuo sausosios eigos?
Daugumos vandens siurblių negalima ilgai eksploatuoti be vandens. Vanduo aušina ir sutepa tam tikrus siurblio komponentus, todėl sausai veikiantis įrenginys gali perkaisti ir būti pažeistas. Sausoji eiga gali prasidėti, kai:
- šulinyje nukrenta vandens lygis;
- ištuštėja lietaus vandens talpa;
- siurbimo žarna praleidžia orą;
- užsikemša filtras;
- nepripildytas paviršinis siurblys;
- atbulinis vožtuvas nebeišlaiko vandens.
Reikia pagalbos renkantis vandens siurblį?
Jeigu abejojate, kuris vandens siurblys geriausiai tiktų jūsų sodui, namui, šuliniui ar gręžiniui, kreipkitės į „Artoja“ komandą. Įvertinę vandens šaltinį, reikalingą debitą, slėgį ir numatytą naudojimo paskirtį, padėsime pasirinkti tinkamą įrangą bei reikalingus priedus.
Reikalinga rekomendacija/konsultacija?
Susisiekite su mumis telefonu ir atsakysime į visus rūpimus klausimus – +370 69 939 45
